Žmogaus gyvenimas prasideda įsčiose. Nuo tos akimirkos, kai įvyksta apvaisinimas, nauja gyvybė ima sąveikauti su ja supančia aplinka. Embrioną veikia garsas, cheminės medžiagos, šviesa. Visa tai, kas veikia nėščiąją, įtakoja ir josios vaisių. Nėštumo metu moteris tampa itin jautri įvairiems poveikiams, todėl ją supanti dinamiška aplinka dažnai pavojinga ne tik jos, bet ir nešiojamo vaisiaus organizmui.
Mūsų gyvenimas šiandien kupinas įtampos, skubėjimo. Nėščioji neišvengiamai susiduria su stresu. Tik pastarųjų dešimtmečių tyrimai atskleidė, jog stresas kenkia ne tik besilaukiančiąjai, bet ir jos nešiojamam vaisiui. Nustatyta, jog pernelyg didelis psichosocialinis motinos stresas nėštumo metu pakeičia vaisiaus augimo bei vystymosi trajektoriją. Šie pakitimai iš anksto nulemia vėlesnias neigiamas pasėkmes, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus/kūdikio mirtis, jo kognityvinė disfunkcija, be to, tai gali duoti pradžią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Yra metodų, galinčių sušvelninti ankstyvąjį stresą. Nėščioji, praktikuodama atsipalaidavimo pratimus, jogą, meditaciją, autogeninę treniruotę, gali išmokti švelniau reaguoti į stresorius. Muzikos terapija taip pat redukuoja streso hormonų kiekį organizme, tokiu būdu mažina žalingą streso poveikį tiek motinos, tiek jos vaisiaus organizmui.
Sveiko gyvenimo stiliaus pasirinkimas skatina moters fizinę ir psichologinę gerovę. Dažniausiai į jį įeina dieta, pastovus mankštinimasis, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, saugus seksas (Šidlauskaitė, 2001). Kadangi stresas sukelia įtampą visame kūne ar atskirose kūno dalyse, atpalaiduojanti poza yra pirmas žingsnis į streso redukciją (Weigand, 1998). Žmonės, kurie kartą ar du kartus per dieną gali ramiai vieni pasėdėti, teigia, kad jaučiasi ramesni. Eksperimentais įrodyta, jog žmonių, praktikuojančių atsipalaidavimą, kraujospūdis esti žemesnis ir imuninė sistema stipresnė (Hyman ir kt., 1989). Atsipalaidavimo pratimai, meditacija, joga padeda organizmui atgauti fizinę ir psichinę pusiausvyrą, pašalinti įtampą, sureguliuoti savo jausmus. Šiandien dažnai praktikuojama autogeninė treniruotė. Autogeninė treniruotė – psichoterapijos metodas, kurio metu tikslingais vaizdiniais ir savitaiga per vegetacinę nervų sistemą daromas poveikis vidaus organams, visiškai atsipalaiduojama. Ši treniruotė padeda pailsėti, nusiraminti, pačiam reguliuoti kūno funkcijas, padidinti darbingumą, pašalinti skausmą, prisideda prie apsisprendimo ir savikontrolės (Weigand, 1998).
Kita svarbi sąlyga streso mažinimui yra socialinė parama. Socialinė parama – jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina šeima ir artimi draugai – stiprina laimės jausmą ir sveikatą. Ryšį tarp sveikatos ir socialinės paramos galima paaiškinti keliomis priežastimis. Stipriais socialiniais ryšiais susiję žmonės geriau maitinasi, daugiau sportuoja, mažiau rūko ir geria, dėl to jų imuninė sistema stipresnė. Galbūt tokie ryšiai padeda įvertinti ir įveikti stresą sukėlusius įvykius (Myers, 2000).
Gana populiari pasaulyje yra muzikos terapija. Tyrimais parodyta, jog muzika mažina streso hormonų kiekį organizme (Spintge & Droh, 1987). Mokslininkai įrodė, jog pasinėrimas į vaizduotę klausant muzikos, vadovaujant psichologui, taip pat sumažina streso hormonų lygį (McKinney, Tims, Kumar & Kumar, 1997). Muzikos terapija taikoma ne tik siekiant sumažinti streso hormonų lygį organizme, bet ir sustiprinti komunikaciją tarp mamos ir vaisiaus. Taip pat nustatyta, jog muzika padeda sulėtinti kvėpavimo dažnį ir sumažinti atsaką į stresą, o tai ypač padeda gimdymo metu. Įrodyta, jog muzika gali sutrumpinti gimdymo procesą (Winokur, 1984). Kiti tyrimai parodė, jog skausmas gimdant mažesnis, kuomet groja muzika (McKinney, 1990). Dažniausiai muzikos terapijoje naudojami lopšinių, klasikinės muzikos, motinos balso įrašai.
Neadekvatūs kovos su stresu būdai (pvz., alkoholio, tabako vartojimas) nepašalina priežasties, o sukelia daugybę pašalinių reiškinių. Pastarieji gali sustiprinti stresą, mažina organizmo atsparumą stresoriaus poveikiui ir skatina psichosomatinių ligų atsiradimą. Jei stresas išgyvenamas gana intensyviai, besilaukiančios moters vaisiui gresia pavojus. Būdas sumažinti šią grėsmę – taikyti aukščiau išvardintus stresą mažinančius metodus. Svarbu, kad būsima mama sąmoningai vengtų stresinių situacijų, keik galima švelniau reaguotų į stresorius, kadangi nauja gyvybė, užsimezgusi jos organizme, trapi ir lengvai pažeidžiama.

Literatūros sąrašas

1. Gandelman, R. Psychobiology of Behavioral Development. Oxford University Press, Oxford, 1992.
2. Šidlauskaitė, I. (2001). Psichologinio – socialinio streso ir gyvenimo stiliaus sąsajos. Mokslo darbai: psichologija, 24, 21-37.
3. Myers, D.G. Psichologija. Poligrafija ir informatika, Kaunas, 2000.
4. Weigand V. Moterų stresai. Kaip juos įveikti. Allma littera, Vilnius, 1998.

Karina Morkūnienė
Psichologė, individualios psichodinaminės psichoterapijos programos dalyvė,
Lietuvos psichologų sąjungos narė
www.morkuniene.lt